Visuomenės sveikatos bakalauras ir magistras buvo mano kelio pradžia – pasirinkta iš noro būti arčiau žmogaus, tačiau medicina, kaip ligų gydymas, manęs netraukė. Nors visuomenės sveikata žadėjo prevenciją ir visapusišką požiūrį, realybėje ji dažnai buvo nutolusi nuo žmogaus. Ilgą laiką jaučiau, kad kažko trūksta – kol atradau endobiogeniką.

Ji išsiskiria savo logika, struktūra ir gilumu. Remdamiesi kraujo tyrimais apskaičiuojamais organizmo funkcijų indeksais, galime įvertinti hormonų aktyvumą, nervų sistemos veiklą ir jų tarpusavio ryšius – tai leidžia iš tikrųjų suprasti, kodėl žmogus jaučiasi taip, kaip jaučiasi.

Svarbūs ne tik tyrimai, bet ir žmogaus pasakojimas. Konsultacijose didelę reikšmę turi anamnezė ir aktyvus klausymasis – net iš pirmo žvilgsnio smulkios detalės gali atskleisti svarbius fiziologinius ryšius. Šiame darbe jaučiuosi tarsi detektyvė – dėlioju žmogaus būklės paveikslą iš daugybės ženklų.

Būtent ši visuma leidžia suprasti tikrąsias disbalanso priežastis ir padėti žmogui grįžti į pusiausvyrą natūraliai, be perteklinės intervencijos. Kai kūnas atsistato, atsiranda energija, motyvacija, o rūpinimasis sveikata tampa natūralia gyvenimo dalimi. Mano tikslas – padėti žmogui suprasti save ir jaustis gerai ilgam.